Neretą bėgiką ar dviratininką galima išgirsti burbant, kad ėjimas, visai ne judėjimas – juk jo metu raumenys tiek daug nedirba. Jie neklysta. Iš dalies. Ėjimas yra judėjimas (tiksliau, žmogui viena paprasčiausių ir natūraliausių judėjimo formų). Nors ėjimo metu kūnas dirba ne taip intensyviai, kaip bėgant, minant dviratį ar plaukiant, net ir ėjimą galima paversti treniruote. 

ĖJIMAS ir olimpiečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Marius Žiūkas kviečia į NEMOKAMĄ sportinio ėjimo treniruotę. Nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasiruošimo, joje laukiamas kiekvienas, kuriam bent kartą yra kilęs noras savomis kojomis išbandyti sportinį ėjimą!   Rugsėjo 19 d. (sekmadienį) nuo 11 val. vykstančios pamokos treneriais taps ne kas kitas, o Tokijo Olimpinių žaidynių dalyviai Brigita […]

„Vaikščiojimas – viena natūraliausių ir sveikiausių judėjimo formų. Tai yra mažai rizikinga veikla, jei įvertinamas fizinis pajėgumas, pasirenkamas tinkamas atstumas ir maršrutas“, – sako Sporto klinikos gydytoja Alma Kajėnienė. Kiekvienam besiruošiančiam eiti ilgesnį atstumą sporto medicinos gydytoja sudarė sąrašą svarbiausių aspektų, į kuriuos būtina atsikreipti dėmesį.

„Kai pasidarau neramus ir įsitempęs, žmona man pasiūlo išeiti pasivaikščioti į mišką, – prisipažįsta Gintautas Ignotas. – Ji žino, kad geros keturios valandos ėjimo gamtoje ir namo grįžtu geresnis žmogus“. Nors vadovauja vienam didžiausių „Toyota“ automobilių pardavimo centrų Lietuvoje ir pagundų visur ir visada judėti automobiliu jam netrūksta, vaikščiojimas vyro gyvenime užima svarbią vietą. Gintautas papasakojo mums, kaip jis prisijaukino, o po to pamiršo ėjimą, kodėl vėl pradėjo vaikščioti ir kodėl jam patinka tai daryti vienam.

„Fizinis aktyvumas reikšmingai padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai – fiziškai neaktyvūs vyresnio amžiaus asmenys labiau rizikuoja patirti sveikatos sutrikimų, tapti funkciškai suvaržytais ir pradėti jausti nepasitenkinimą gyvenimu“, – sako „Paliesiaus klinikos“ sporto medicinos gydytoja Aušra Lūžaitė. Ji mums atsakė į vieną svarbų klausimą – kodėl senjorams rekomenduojama nuolat vaikščioti?

Meteorologas, prodiuseris, įmonės direktorius, dar – keliautojas pėsčiomis ir Lietuvos pėsčiųjų asociacijos narys, o juokais – „plataus profilio specialistas“. Taip save pristato mūsų pakalbintas, daugeliui iš TV ekranų pažįstamas LRT televizijos orų pranešėjas Silvestras Dikčius – žmogus, kurį vis traukia eiti iš namų ir keliaujant pėsčiomis pažinti tai, kas yra aplink. Kiekvienas pasivaikščiojimas jam yra nuotykis, tačiau didelio kilometrų skaičiaus jis nesivaiko, nes mano, kad net ir penkis kilometrus galima labai įspūdingai nueiti.

Ėjimas Ingridos Kareivienės gyvenime atsirado daugiau nei prieš dešimtmetį, kuomet pasivaikščioti ją „išvedė“ jaunieji keturkojai šeimos nariai – nenuoramos bigliai. Ilgainiui ėjimas Ingridai tapo priklausomybe ir vitaminais, kurių nesuvartojus tampa neramu. Mūsų pakalbinta ėjimo entuziastė papasakojo apie savo šimto kilometrų pėstute per parą iššūkį, įveiktą sunkiai aprašomo grožio pėsčiųjų taką Škotijoje bei kasdienes gudrybes, kurios padeda jai surinkti bent penkiolika tūkstančių žingsnių per dieną.

Liftas, eskalatorius, automobilis, telefonas, siurblys-robotas yra kasdien naudojami įrankiai buičiai palengvinti ir laikui taupyti. „Deja, laiką taupome fizinio aktyvumo sąskaita, o fizinis pasyvumas žaloja mūsų organizmą. Būdami nepakankamai fiziškai aktyvūs rizikuojame susirgti bene šešiasdešimt lėtinių ligų, kurioms progresuojant ištinka neįgalumas ir galop mirtis, – sako „Paliesiaus klinikos“ kineziterapeutė Julija Monkevičienė. Be to, COVID-19 pandemija uždarė […]

Jau septynerius metus gyvuojančio šiaurietiško ėjimo klubo “Startwalking” vienas iš įkūrėjų Rokas Žeimys sako, kad klubo veikloje jį labiausiai įkvepia pokyčiai, kuriuos patiria aktyviai vaikščioti pradėję žmonės. Klube yra tikra istorija apie vyrą, kuris, pradėjęs lankyti užsiėmimus, paeidavo šimtą metrų ir turėdavo pailsėti, atgauti kvapą. Po metų nuolatinio vaikščiojimo jis įveikė dvidešimt penkių kilometrų ilgio […]

Tūkstančius kilometrų pėsčiomis nuėjęs Evaldas Karalius kukliai sako nesijaučia esantis rimtas žygeivis, o tik mėgėjas pasivaikščioti. Jo kelionių kolekcijoje jau šeši įveikti piligriminiai keliai, kurių vienas Japonijoje pro aštuoniasdešimt aštuonias šventyklas vingiuoja tūkstantį du šimtus kilometrų.  Lietuviškojo „Camino Lituano“ kelio savanoris, penkiasdešimt aštuonerių metų vyras sako, kad netikėtai pradėjęs eiti ilgainiui suprato, jog be vaikščiojimo […]