2024 m. medaliai: VILNIUS – APIPINTAS LEGENDOMIS

Ar žinojote, kad Vilniaus arkikatedroje yra karališkasis mauzoliejus? Po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtame mauzoliejuje palaidotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis. Ten pat ilsisi karalienės Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė bei valdovo Vladislovo IV Vazos širdis. Manoma, kad ten pat palaidotas ir Vytautas Didysis, kuris mirė 1430 m. ir buvo palaidotas Vilniaus arkikatedroje. Tačiau 1530 m. arkikatedroje įsiliepsnojo ugnis, po gaisro Vytauto Didžiojo palaikai perkelti į senosios Karalių, dabar Valavičių, koplyčios kriptą, vėliau sugrąžinti atgal į katedrą. XVII a. per karus Didžiojo kunigaikščio antkapis buvo sunaikintas. Tačiau, sklinda legenda, kad kunigaikščio palaikai galėjo būti paslėpti katedroje, bet jų vieta iki šiol nežinoma.
Pasakojama, kad pastatas įsikūręs ant senų pagoniškų šventyklų liekanų, kurias pakeitė krikščionių bažnyčia, simbolizuojanti šalies perėjimą į krikščionybę.

Pilis patyrė daugybę negandų, įskaitant karo veiksmus, gaisrus ir rekonstrukcijas, o ilgainiui Pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava tapo tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu. Būtent nuo Gedimino pilies bokšto žmonės pradėjo kibtis rankomis Baltijos keliui, kuris tęsėsi iki pat Talino Toompea pilies bokšto. O pažvelgus giliau į istorinius vingius ir archeologinius tyrinėjimus, istorikai spėja, kad akmens amžiaus pabaigoje ant Gedimino kalno jau buvusi gyvenvietė, o pilis stovėjo jau prieš valdant kunigaikščiui. Įsikurdinus Gediminaičių dinastijos valdovams, pastatyta nauja pilis, tapusi ne tik politiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centru, bet kartu su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė sostinės gynybinį kompleksą. Bet pilis – ilgainiui labai keitėsi, Gedimino statytą sunaikino gaisras, todėl valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išliko iki šiol.

Ši vieta turi ilgą istoriją – legenda byloja, kad ant šio kalno XIV a. antrojoje pusėje buvo nukryžiuoti septyni pranciškonų vienuoliai. Archeologai teigia, kad legenda turi pagrindo, nes atspindi religines dvikovas tarp pagonybės ir krikščionybės. Vienuolių misijos pagoniškoje Lietuvoje neretai baigdavosi tragiškai. Šie įvykiai skaldė pagonių visuomenę, skatino užuojautą kankiniams ir palankumą krikščionybei. Kita legenda byloja, kad kryžiai ant Kreivojo kalno pastatyti 1384 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Jogailos susitaikymo proga. Trys kryžiai simbolizavo Vytautą, Jogailą ir Lenkijos karalaitę Jadvygą, kuri po vedybų su Jogaila tapo Lenkijos ir Lietuvos karaliene. Taip Lietuva per Lenkiją prisijungė prie krikščioniškos Vakarų kultūros bei civilizacijos.