2023 m. medaliai: Vilniaus miesto legendos / ĖJIMAS

2023 m. medaliai: Vilniaus miesto legendos / ĖJIMAS

ĖJIMAS 2023 – medaliai

Mūsų mylimas miestas pernai šventė 700 metų gimtadienį, o mes drauge su juo. Pavasarį ir rudenį vykusio Ėjimo medaliai buvo išties ypatingi ir unikalūs. 5, 10 ir 25 km trasų finišo medalius papuošė Vilniaus legendos!  

Susipažinkite su legendomis!

Anot legendos, Vilnių Didysis Kunigaikštis Gediminas įkūrė neatsitiktinai. Į medžioklę išvykęs valdovas nakvynei pasirinko Šventaragio slėnį (tą vietą, kur dabar stovi Katedra ir Gedimino bokštas). Naktį Gediminas susapnavo, kad ant Kreivojo kalno stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia šimtai vilkų. Kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika paaiškino, kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Remdamasis tuo Gediminas upių santakoje supylė piliakalnį ir įkūrė pilį, o vėliau ir miestą, kuris tapo mūsų šalies sostine. 
Pasakojama, kad Kristoforas buvęs labai aukštas ir stiprus vyras. Jis gyveno šalia itin sraunios upės ir paprašytas, ant savo pečių pernešdavo keliautojus. Kartą pagalbos pasiprašė mažas berniukas. Kristoforas sutiko padėti, tačiau įpusėjus upę berniukas ėmė vis labiau ir labiau sunkėti. Vos ne vos pasiekus krantą, berniukas prisipažino, kad yra Jėzus Kristus ir su savimi nešasi visus pasaulio sunkumus. Būtent todėl Kristoforas – lotyniškai reiškia „nešantis Jėzų“ yra laikomas keliautojų globėju.
Įdomu tai, kad Vilnius yra vienas iš nedaugelio miestų savo herbe turintis krikščionių šventąjį. Tai siejama su kunigaikščiu Jogaila – „Lietuvos krikštytoju“, kuriam valdant Vilniui buvo suteikta Magdeburgo arba, kitaip, savivaldos teisė.
Vilniaus požemiai, ar tai driežo, ar tai gyvatės, o gal slibino kūnas! Gaidžio galva ir žvilgsnis, kurio išvysti nenori niekas. Taip apibūdinamas dar Žygimanto Augusto laikais gyvenęs Baziliskas (nemaišyti su baziliko prieskoniu 🙂), žvilgsniu nužudydavęs kiekvieną, kuris išdrįsdavo pažvelgti. Nors Baziliską buvo bandoma atkurti Hario Poterio serijose, tiesa ta, kad niekaip nesutariama, kaip tiksliai atrodo šis padaras, nes, žinoma, nėra nei vieno jį gyvo mačiusio žmogaus!
Žinote posakį „think global act local?“ (galvok globaliai, veik lokaliai)? Architektas Laurynas Stuoka Gucevičius būtų vienas iš šio posakio pavyzdžių. Jis studijavo ir architektūros meno mokėsi Vakarų Europoje pas geriausius to meto architektus, stačiusius, pavyzdžiui, Paryžiaus panteoną. Pasitelkęs užsienyje sukauptas žinias, jis Vilniui padovanojo tris gerai žinomus pastatus – Katedrą, Rotušę ir Verkių rūmus.
Itališkoji motina karalienė yra asmenybė, apipinta klaidžiomis ir dramatiškomis legendomis. Tiesa, mums įdomiausia, jog Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina, į Vilnių ir Lietuvą atvežė daug 16 amžiaus inovacijų – šakutę, kurią matote finišo medalyje, bei kitus įrankius, o kur dar supažindinimas su makaronais, pomidorais ir alyvuogėmis!  Karalienės Bono paveldas matomas ne tik ant mūsų kasdienio stalo, bet ir pačiame Vilniuje – už valdovų rūmų, einant link Gedimino bokšto kalno, galite užsukti į nedidelį renesansinį sodą. Jis, restauruojant Valdovų rūmus, buvo dedikuotas būtent jai.
Bent jau mūsų nuomone, Vilniaus legenda, apie kurią žino visas pasaulis, bet yra primirštas dažno vilniečio. Vilniaus Gaoną – 18 a. žydų išminčių, supo ir vis dar gaubia daugybė mitų ir legendų (net tokių, kad jis sugebėdavo atgaivinti iš molio nulipdytas būtybes). Nežinome, ar šios legendos tikros, bet vieną tikrą pamoką iš šio išminčiaus galima išmokti. Tais laikais Talmudas (žydų šventasis raštas) būdavo perrašinėjamas ranka. Natūralu, kad žmogui perrašinėjant atsirasdavo klaidų. Kadangi raštas buvo šventas, niekas juo neabejojo ir perrašinėjo su jau atsiradusiomis klaidomis (visai kaip sugedusiame telefone), tad klaidų skaičius tik augo ir augo. Vilniaus Gaonas buvo vienas pirmųjų aiškintojų, kuris pasakė: „ei, čia rašybos klaidos!“ Jau ir tuo metu tai buvo nepaprastai drąsu. O juk ir šiomis dienoms ne visada drįstame paprieštarauti daugumos nuomonei.
Apie Ėjimas 2024 medalius sužinosite jau NETRUKUS!