„Kaip nemėgstu eiti!“ – tokiais žodžiais mus pasitinka Narvesen dirbanti Diana. Labai keista pokalbio apie ĖJIMĄ pradžia. Bet pokalbio metu Diana pasidalins, koks ėjimas jai patinka ir nepatinka. Konstitucijos prospekte Quadrum verslo centre įsikūrusio Narvesen darbuotoja į Lietuvą grįžo prieš 5 metus, pradėjo dirbti ir iki šiol į darbą eina kaip į šventę.

Įveikėte žygį? Sveikiname! Tik jei euforiją ir įveikto iššūkio malonumą, pakeičia raumenų skausmas – Sporto klinikos medicinos gydytoja Alma Kajėnienė pataria ką daryti, kad neigiamos būtų jaučiamos kuo mažesnės pasekmės:

Į Brigitos Virbalytės gyvenimą sportinis ėjimas įžengė visai netyčia. Pritrūkus sportininkų treneris pakvietė į bėgimo treniruotes atėjusią paauglę sudalyvauti sportinio ėjimo varžybose, tačiau dvi savaitės pasiruošimo varžyboms virto 23 metais, daugybe pasaulio ir Europos čempionatų bei trejomis olimpinėmis žaidynėmis. Iš Tokijo olimpinių žaidynių grįžusi lengvaatletė ne tik dalijasi savo istorija, bet ir kviečia patiems išbandyti šią sporto šaką.

Neretą bėgiką ar dviratininką galima išgirsti burbant, kad ėjimas, visai ne judėjimas – juk jo metu raumenys tiek daug nedirba. Jie neklysta. Iš dalies. Ėjimas yra judėjimas (tiksliau, žmogui viena paprasčiausių ir natūraliausių judėjimo formų). Nors ėjimo metu kūnas dirba ne taip intensyviai, kaip bėgant, minant dviratį ar plaukiant, net ir ėjimą galima paversti treniruote. 

ĖJIMAS ir olimpiečiai Brigita Virbalytė-Dimšienė ir Marius Žiūkas kviečia į NEMOKAMĄ sportinio ėjimo treniruotę. Nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasiruošimo, joje laukiamas kiekvienas, kuriam bent kartą yra kilęs noras savomis kojomis išbandyti sportinį ėjimą!   Rugsėjo 19 d. (sekmadienį) nuo 11 val. vykstančios pamokos treneriais taps ne kas kitas, o Tokijo Olimpinių žaidynių dalyviai Brigita […]

„Vaikščiojimas – viena natūraliausių ir sveikiausių judėjimo formų. Tai yra mažai rizikinga veikla, jei įvertinamas fizinis pajėgumas, pasirenkamas tinkamas atstumas ir maršrutas“, – sako Sporto klinikos gydytoja Alma Kajėnienė. Kiekvienam besiruošiančiam eiti ilgesnį atstumą sporto medicinos gydytoja sudarė sąrašą svarbiausių aspektų, į kuriuos būtina atsikreipti dėmesį.

Važiuojame pasivaikščioti – žodžių junginys, kuris Dianos Gedeikytės-Jakutienės, kelionių po Lietuvą tinklaraščio checkinlithuania.com autorės, šeimoje nuskamba labai dažnai. Jau aštuonerius metus po mūsų šalį keliaujanti ir savo istorijoms, įspūdžiais ir rekomendacijomis besidalinanti moteris sako, kad ėjimas padeda pažinti Lietuvą ne ką mažiau, nei keliavimas automobiliu.

„Kai pasidarau neramus ir įsitempęs, žmona man pasiūlo išeiti pasivaikščioti į mišką, – prisipažįsta Gintautas Ignotas. – Ji žino, kad geros keturios valandos ėjimo gamtoje ir namo grįžtu geresnis žmogus“. Nors vadovauja vienam didžiausių „Toyota“ automobilių pardavimo centrų Lietuvoje ir pagundų visur ir visada judėti automobiliu jam netrūksta, vaikščiojimas vyro gyvenime užima svarbią vietą. Gintautas papasakojo mums, kaip jis prisijaukino, o po to pamiršo ėjimą, kodėl vėl pradėjo vaikščioti ir kodėl jam patinka tai daryti vienam.

„Fizinis aktyvumas reikšmingai padidina tikimybę senti sėkmingai, ir priešingai – fiziškai neaktyvūs vyresnio amžiaus asmenys labiau rizikuoja patirti sveikatos sutrikimų, tapti funkciškai suvaržytais ir pradėti jausti nepasitenkinimą gyvenimu“, – sako „Paliesiaus klinikos“ sporto medicinos gydytoja Aušra Lūžaitė. Ji mums atsakė į vieną svarbų klausimą – kodėl senjorams rekomenduojama nuolat vaikščioti?

Meteorologas, prodiuseris, įmonės direktorius, dar – keliautojas pėsčiomis ir Lietuvos pėsčiųjų asociacijos narys, o juokais – „plataus profilio specialistas“. Taip save pristato mūsų pakalbintas, daugeliui iš TV ekranų pažįstamas LRT televizijos orų pranešėjas Silvestras Dikčius – žmogus, kurį vis traukia eiti iš namų ir keliaujant pėsčiomis pažinti tai, kas yra aplink. Kiekvienas pasivaikščiojimas jam yra nuotykis, tačiau didelio kilometrų skaičiaus jis nesivaiko, nes mano, kad net ir penkis kilometrus galima labai įspūdingai nueiti.