Pirmoji pamoka ypatinga – drauge su olimpiete Brigita Virbalyte! Sportinis ėjimas ypatingas tuo, kad nei vienas neišbandęs šios sporto šakos, sunkiai gali ją gerai suprasti. Gera žinia ta, kad ją išmėgini visai paprasta – tam nereikia jokios specialios įrangos. Vaizdo įraše rasite dviejų svarbiausių taisyklių „vienos kojos ant žemės“ bei „ištiestos kojos“ paaiškinimą bei pratimais, kurie padės perprasti sportinio ėjimo subtilybes.
Ką reikia žinoti apie sportinį ėjimą?
Kuo sportinis ėjimas skiriasi nuo įprasto ėjimo? Kaip greitai eina ėjikai? Kaip šią sporto šaką išbandyti patiems? Visi atsakymai – drauge su sportinio ėjimo atstove olimpiete Brigita Virbalyte! Vaizdo įrašų serija, kuris padės geriau suprasti vieną seniausių olimpinių rungčių ir įkvėps patiems išbandyti sportinį (ar įprastą) ėjimą. Juk tai ėjimas, kuris keičia!
Turite išbandyti! Gražiausi ir ilgiausi pėsčiųjų takai Europoje
Renginio „Ėjimas“ organizatoriai“ dalinasi gražiausiais, įdomiausiais ir po įvairias Europos bei pasaulio šalis išsibarsčiusiais ilgaisiais pėsčiųjų takais. Unikalūs, labai skirtingu gamtos kraštovaizdžiai, kurie dovanoja nepamirštamus vaizdus, veda turtingą tūkstantmečių istoriją patyrusiomis vietovėmis, per spalvingus miestus ir ramius kaimelius.
Kodėl ėjimas yra nepaprastai naudingas smegenims?
Daug kalbama apie tai, kad vaikščiojimas stiprina kūną, tačiau ar žinote, kad jis yra labai reikalingas ir jūsų smegenims? Apie tai, kokius smegenims naudingus procesus skatina ėjimas, kaip ir kiek ilgai reikėtų vaikščioti, koks ėjimo būdas ypatingai gerina nuotaiką bei daug kitų įdomių dalykų „Ėjimas“ organizatoriams papasakojo neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus Universiteto lektorė, knygos „Kaip veikia smegenys?“ autorė Ramunė Dirvanskienė.
Kaip paskatinti vaikus žygiuoti drauge?
Lina Vasiliauskienė, keliautoja, socialinių tinklų paskyros „Nėra blogo oro“ autorė ir trijų dukrų mama be vaikščiojimo savęs neįsivaizduoja. Renginio „Ėjimas“ organizatoriams ji pasakoja, kad šeima pėsčiomis eina kiekvieną dieną, o kelionių užsienyje metu bent keli žygiai yra privalomi. Lina mielai mums papasakojo, kaip skatina savo vaikus vaikščioti, kokius asmeninius kilometrų pėsčiomis rekordus jos dukros jau yra pasiekusios ir patarė, kaip pradėti daugiau vaikščioti su šeima.
Piligriminiai keliai Lietuvoje ir užsienyje: kurį pasirinkti?
Architektė ir bendruomenininkė Guoda Bardauskaitė yra įveikusi du piligriminius kelius, kuriais numynė beveik 1500 kilometrų. Po antrojo kelio socialiniuose tinkluose ji rašė: „Kai pasivaikštai daugiau, pamatai, kad grožėjimasis turistinėmis vietomis – tai tarsi grietinėlės laižymas nuo torto. Būdamas piligrimu jauti visų biskvitų ir pertepimų skonį, ir suvoki, kad tos grietinėlės labai, labai nedaug.
Maistas prieš, per ir po žygio?
Maistas prieš, per ir po žygio, kad visos kelionės pėsčiomis metu jaustumėtės žvalūs, pilni energijos, geros nuotaikos, o po žygio norėtųsi eiti ir vėl? Kaip teisingai pasirinkti maistą ir kokių klaidų nedaryti jį planuojant? „Ėjimas“ organizatoriai pateikia jums keletą naudingų patarimų.
Filmo vertas žygis: miegojo bažnyčioje, klykavo su povais ir mankštinosi prie altoriaus
Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja Lina Ever save vadina prisiekusia vaikščiotoja. Kasdieniai pasivaikščiojimai jai yra treniruotės, padedančios pasiruošti ilgoms piligriminėms kelionėms. „Ėjimas“ organizatoriams ji papasakojo apie savo patirtis keliaujant pėsčiomis ir kodėl nusprendė jas suguldyti į dvi knygas.
Išeinu į dienos žygį – ką įsidėti į kuprinę?
Po pirmojo žygio pėsčiomis per Lietuvą, Algimantas Černiauskas namo grįžo su iki kraujo nutrintais kulnais, sušlapęs, pavargęs ir nelaimingas. Tačiau patirti sunkumai neatbaidė nuo žygių ir po šalies miškus jis jau keliauja dešimtmetį. Algimantas mums papasakojo kiek netikėtų nuotykių patyrė per pirmąjį žygį, kas jį skatina žygiuoti bei dalinasi rekomendacija, ką būtina įsidėti į kuprinę, išsiruošus į vienos dienos žygį gamtoje.
Amžius – nesvarbu, eiti gali visi! Arba 100 km per parą įveikusi močiutė
Druskininkietė Asta Akromaitė yra močiutė geležinėmis kojomis. Per kartą ir daug nesiilsėdama ji įveikia ir penkiasdešimties, ir netgi šimto kilometrų ilgio žygius. O paklausta, kaip jai taip pavyksta, atsako paprastai: „Einu ir nueinu“. Su humoru į pasaulį žiūrinti moteris džiaugiasi, kad dabar jaučiasi geriau nei jaunystėje, o įgavusi sunkią priklausomybę vaikščiojimui yra įsitikinusi, kad ėjimas pėsčiomis tikrai gydo.