Kam gali nepatikti ėjimas? Juk tai – puikus būdas pagerinti sveikatą ir tinka absoliučiai visiems, nepaisant amžiaus, lyties ir gyvenimo būdo. Renginio „Ėjimas“ organizatoriai pateikia svarbiausias priežastis, kodėl turite vaikščioti kuo daugiau.

Reguliarių pasivaikščiojimų nauda sveikatai priklauso nuo to, kaip ir kiek vaikščiojate. Lėtas pasivaikščiojimas savaitgalio rytą ne iškart suteiks naudos sveikatai. Tyrimai parodė, kad bet kokiu žingsniu nuėjus bent 3 kilometrus, sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų grėsmė. Nuolat vaikščiojant mažėja cholesterolio kiekis kraujyje, stiprėja kaulai, moterims rečiau gresia osteoporozė. Be to, tai puikus būdas atsikratyti neigiamų emocijų.

Judėjimas – sveikata

Vaikščiojimas apsaugo nuo širdies ligų, pagreitina širdies ritmą, mažina kraujospūdį ir stiprina širdį. Moterys po menopauzės, kurios kasdien nueina vos vieną ar du kilometrus, per 24 savaites gali sumažinti kraujospūdį beveik 11 punktų. Pasak Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos Bostone mokslininkų, moterys, kurios kasdien vaikšto po 30 minučių, gali 20 proc. sumažinti insulto riziką, o padidinusios tempą – 40 proc.

Stiprinkite savo kaulus

Gydytojų teigimu, vaikščiojimas gali sustabdyti osteoporoze sergančiųjų kaulų masės mažėjimą. Iš tiesų, atlikus  tyrimą nustatyta, kad 30 minučių vaikščiojimo kasdien 40 proc. sumažina klubo sąnario lūžių riziką.

Praskaidrinkite savo nuotaiką

Vaikščiojant į organizmą išsiskiria natūralūs skausmą malšinantys endorfinai – tai vienas iš emocinės mankštos privalumų. Kalifornijos valstybinio universiteto Long Biče tyrimas parodė, kad kuo daugiau žingsnių per dieną žmonės nueidavo, tuo geresnė būdavo jų nuotaika ir savijauta.

Stiprinkite raumenis

Vaikščiojimas tonizuoja kojų ir pilvo raumenis ir net rankų raumenis. Taip padidėja judesių amplitudė, o spaudimas ir svoris nuo sąnarių perkeliamas raumenims.

Geriau miegokite

Tyrimais nustatyta, kad žmonės, kurie rytais vaikščiodavo po mažiausiai vieną valandą gryname ore, rečiau kęsdavo nemigą nei tie, kurie nevaikščiodavo.

Rūpinkitės savo sąnariais

Dauguma sąnarių kremzlių nėra tiesiogiai aprūpinamos krauju. Ji maitinasi iš sąnarių skysčio, kuris cirkuliuoja mums judant. Vaikščiodami judėdami ir suspausdami kremzlę, ją „pamaitiname“, todėl į ją patenka deguonies ir maistinių medžiagų.

Pagerinkite kvėpavimą

Vaikščiojant padažnėja kvėpavimas, todėl deguonis greičiau keliauja kraujotaka, padeda šalinti nereikalingas medžiagas iš organizmo ir didina energijos lygį.

Pagerinkite psichologinę pusiausvyrą

Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai atlikę tyrimą, nustatė, kad su amžiumi susijęs atminties silpnėjimas buvo mažesnis tiems žmonėms, kurie daugiau vaikščiojo. Žmonių, kurie per dieną nueidavo vidutiniškai po 2,5 km, atmintis pablogėjo 17 proc., o tų, kurie per savaitę nueidavo mažiau nei pusę kilometro, atmintis pablogėjo 25 proc.

Mažesnė Alzheimerio ligos rizika

Virdžinijos universiteto sveikatos sistemos Šarlotsvilio mieste atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 71-93 metų amžiaus vyrai, kurie per dieną nueidavo daugiau nei ketvirtį kilometro, demencija ir Alzheimerio liga sirgo perpus rečiau nei tie, kurie vaikščiojo mažiau.

Ėjimo renginys startuos rugsėjo 25 d. Renginio dalyviai kviečiami pasirinkti ir įveikti vieną iš trijų skirtingo ilgio trasų (5 km, 10 km ar 25 km). Ėjimo miestelyje visų lauks turiningos, naudingos veiklos ir pramogos. 2022 m. Kaune vykęs renginys pritraukė daugiau nei 12 tūkst. dalyvių. Nemokama registracija į renginį – www.ejimas.lt.

Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.