Architektė ir bendruomenininkė Guoda Bardauskaitė yra įveikusi du piligriminius kelius, kuriais numynė beveik 1500 kilometrų. Po antrojo kelio socialiniuose tinkluose ji rašė: „Kai pasivaikštai daugiau, pamatai, kad grožėjimasis turistinėmis vietomis – tai tarsi grietinėlės laižymas nuo torto. Būdamas piligrimu jauti visų biskvitų ir pertepimų skonį, ir suvoki, kad tos grietinėlės labai, labai nedaug.
Maistas prieš, per ir po žygio?
Maistas prieš, per ir po žygio, kad visos kelionės pėsčiomis metu jaustumėtės žvalūs, pilni energijos, geros nuotaikos, o po žygio norėtųsi eiti ir vėl? Kaip teisingai pasirinkti maistą ir kokių klaidų nedaryti jį planuojant? „Ėjimas“ organizatoriai pateikia jums keletą naudingų patarimų.
Filmo vertas žygis: miegojo bažnyčioje, klykavo su povais ir mankštinosi prie altoriaus
Vokietijoje gyvenanti lietuvių rašytoja Lina Ever save vadina prisiekusia vaikščiotoja. Kasdieniai pasivaikščiojimai jai yra treniruotės, padedančios pasiruošti ilgoms piligriminėms kelionėms. „Ėjimas“ organizatoriams ji papasakojo apie savo patirtis keliaujant pėsčiomis ir kodėl nusprendė jas suguldyti į dvi knygas.
Išeinu į dienos žygį – ką įsidėti į kuprinę?
Po pirmojo žygio pėsčiomis per Lietuvą, Algimantas Černiauskas namo grįžo su iki kraujo nutrintais kulnais, sušlapęs, pavargęs ir nelaimingas. Tačiau patirti sunkumai neatbaidė nuo žygių ir po šalies miškus jis jau keliauja dešimtmetį. Algimantas mums papasakojo kiek netikėtų nuotykių patyrė per pirmąjį žygį, kas jį skatina žygiuoti bei dalinasi rekomendacija, ką būtina įsidėti į kuprinę, išsiruošus į vienos dienos žygį gamtoje.