Norite aktyviai leisti laiką, tačiau nemėgstate sportuoti? Išbandykite vaikščiojimą juosta (angl. slackline). Pajusite ne tik iššūkio azartą, išjudinsite kūno raumenis, tačiau netikėtai patys sau galite tapti ir šios sporto šakos entuziastu. Taip nutiko mūsų kalbintam Kęstučiui Žižiui, kuris, kaip pats sako, kai užlipo ant juostos prieš šešerius metus, taip iki šiol nuo jos ir nenulipa. Vaikščiotojų juosta bendruomenės būrėjas, didelis šios sporto rūšies gerbėjas ir žinios apie ją skleidėjas Kęstutis papasakojo mums, kuo gi tokia užkrečianti yra ši aktyvi veikla.
Vaikščiojimas juosta tai…
Tai yra ėjimas tampria, 2,5 cm arba 5 cm pločio juosta, kuri ištempiama tarp dviejų objektų. „Tai gali būti medžiai, uolos, akmenys, sienos. „Slackline“ išvertus iš anglų kalbos reiškia laisva linija. Tu eini ir ji tempiasi žemyn, jei sugebi, gali suptis su juosta aukštyn žemyn į šonus. Įsivaizduokite, kaip akrobatai cirke, rankose laikydami ilgas lazdas, eina lynu. Tik pastarasis būna daug stipriau įtemptas. Čia kažkas panašaus. Vaikščiojimas juosta pradedamas pažemiui. Vėliau, jei norisi daugiau išbandymų ir adrenalino, juosta keliama vis aukščiau ir aukščiau. Galima juostą įtempti stipriau, galima silpniau ar visai laisvai paleisti ir suptis su ja kaip sūpynėse. Vaikams patinka suptis tokiose „sūpynėse“ atsisėdus, o patobulėję suaugusieji gali suptis ir stovėdami“, – pasakoja Kęstutis Žižys.
Vaikščiojimas juosta yra oficiali sporto šaka. Vyksta pasaulyje ir šio sporto varžybos, kur fiksuojami rekordai, įvairūs festivaliai. Netgi siekiama, kad jis taptų Olimpinių žaidynių rungtimi.
Vaikščiojimas juosta įtraukia dėl įvairių priežasčių
Vaikščiojimas juosta yra sportas leidžiantis smagiai praleisti laisvalaikį. „Mane, kaip didelį sporto mėgėją išbandžiusį daug sporto šakų, ėjimas juosta patraukė iššūkiu. Kai pirmą kartą ant jos atsistojau, negalėjau nei vieno žingsnio žengti. Laikomas už rankos lengvai perėjau visą juostą. O savarankiškai be palaikymo – nei iš vietos. Tuokart užsispyriau ir išsikėliau sau tikslą – išmokti vaikščioti juosta, – prisimena K. Žižys.
Vaikščiojimo juosta entuziasto teigimu, smagu ir tai, kad šiame sporte nuolat tobulėji. Jam tai yra sportas ir iššūkiai, kuriuos išsikelia ir įveikia. Kuo dažniau treniruojiesi, tuo eiti juosta tampa akivaizdžiai lengviau. Daugeliui tai labai patinka. Kitiems patinka sklendimo jausmas, kurį jaučia eidami. Dar kitiems toks vaikščiojimas tampa savotiška meditacija.
Galima ir su daugiau iššūkių
Įgudus ėjimas juosta pasidaro malonus ir smagus. O tada galima kelti sau didesnių iššūkių. Labiau patyrusieji pradeda naudotis kitomis juostomis.
„Rodeoline“ – laisvai pakabinta juosta, nesukelianti jokio pasipriešinimo, tačiau ja eiti yra apie tris kartus sunkiau. „Trickline“ – ant jos žmonės sugeba dvigubus ar trigubus salto padaryti, nes ji labiau įtempta ir turi kitas dinamines savybes, išmeta tave kaip batutas. „Waterline“ – juosta vaikščiojimui virš vandens. Ją dažnas prisimena karštomis vasaros dienomis. Dar yra „Highline“ – aukštai tempiama juosta ir vaikštoma ja su apsaugomis. Ėjimas tokia juosta sukelia labai daug adrenalino. Ne visi gali ja vaikščioti. Būna, per žemai ištemptą juostą eina puikiai, o jei ji aukštai – nesidrįsta žingsnio žengti. Malonu tokias asmenines baimes įveikti, nes iš tiesų nieko nenutiks einant aukštai pakelta juosta, juk yra apsaugos.
Pamenu, atvažiavau į bendruomenės susitikimą Vilniuje. Einu Kalnų parku ir matau, kad maždaug penkiolikos metrų aukštyje yra ištempta virvė. Tuomet pagalvojau, ko aš čia atvažiavau, kam man to reikia, sėdėčiau ramiai namie ant sofos su knyga ar kompiuteriu. Tačiau kai save įveikęs ir juostą perėjęs nulipi žemėn, apima labai geras jausmas, supranti, kad nori dar“, – dalinasi Kęstutis Žižys.
Stiprėja vidiniai raumenys
Vaikščiojimas juosta yra sveikatai naudingas sportas. Taip vaikštant, visų pirma, lavinama koordinacija. Po dešimties vaikščiojimo juosta užsiėmimų stipriai pagerėja laikysena. Net moksliškai tai jau yra įrodyta. Žmonės išmoksta geriau laikyti pusiausvyrą, kas labai praverčia žiemą, kai slidu, rečiau nukrenti, mažiau traumų dėl to patiri.
„Einant juosta dirba ir lavėja vidiniai, gilieji raumenys. Tikriausiai nėra kitos sporto šakos, kuri taip lavintų vidinius raumenis. Na, gal joga tik dar tokį poveikį turi, – sako pasportuoti mėgstantis Kęstutis. – Taip pat stiprėja pilvo presas, nugaros raumenys. Tvirtėja sausgyslės, sąnariai. Daug metų žaidžiau krepšinį mėgėjų lygoje, esu turėjęs čiurnų traumų, be apsaugų nebegalėdavau žaisti. Pradėjus vaikščioti juosta, čiurnos sutvirtėjo ir apsaugų nebereikia“.
Vaikščiojimą juosta, dėl jo gero poveikio, kaip treniruotės formą naudoja ir profesionalūs sportininkai.
Vaikščiojimas juosta ir jaunam, ir senam
Vaikščiojimo juosta gali eiti bet kokio amžiaus žmonės. Vaikai, suaugę, senjorai.
„Jei juostą išsitempiame parke, tai pirmieji prieina ir ją išbando, žinoma, vaikai, tačiau jiems dažniausiai pritrūksta koncentracijos kryptingai treniruotis. Prisiminiau, kaip prasidėjo mano pažintis su ėjimo juosta. Sūnui tuomet buvo penkeri metai. Einame drauge. Žiūriu, prie muzikinio teatro Kaune vyrukai vaikšto juosta. Prieiname. Klausiu „Ką čia veikiate?“. O jie sako „Imk, pabandyk“. Aš jiems „Tai kad čia vaikams užsiėmimas“. Užkėliau sūnų. Jis perėjo. Tada vėl vyrukai man sako „Dabar tu bandyk“. Pasilaužiau šiek tiek ir sutikau. Tai kaip tąkart pabandžiau aš šį pasivaikščiojimo būdą, taip iki šiol ir vaikštau ja.
Tad jeigu kur pamatysite vaikščiotojus juosta būtinai pabandykite. Vilniuje ir Kaune vasarą vykdomi nemokami užsiėmimai. Pamokom, pasakom kaip ką reikia daryti. O jei žmonėms patinka ir jie nori tęsti, labai mielai priimame į savo bendruomenę. Ir nėra taip, kad vyresnio amžiaus žmonės bijotų šios sporto rūšies. Yra senjorų, kurie ateina išbando ir džiaugiasi. Jiems smagu, nufotografuoti paprašo, – džiaugiasi Kęstutis Žižys. – O būna, studentės prieina, kviečiame pabandyti, o jos sako, kad bijo. Nėra ko bijoti, reikia dėti kojas ir eiti (šypsosi). Aš pats juosta susižavėjau kai man buvo trisdešimt treji metai. Nors mūsų bendruomenėje vyrauja 18-30 metų amžiaus žmonės, visgi geriausiam mūsų slacklineriui yra 36-eri. Tad amžius neturi reikšmės, nors pastebėjau, kad labiausiai susidomi ir įsitraukia jaunimas iki 30 metų“.
Su bendraminčiais smagiau ir… praktiškiau
Ant juostos tu būni pats su savimi, o nuo jos nulipęs tampi bendruomenės dalimi. „Vienas kitą palaikome, padedame, patariame, bendraujame. Treniruotis eiti juosta, žinoma, visada gali ir vienas, tačiau vis tiek buriamės į grupeles, nes taip ne tik smagiau, tačiau ir praktiškiau, – patikina Kęstutis. – Visų pirma, niekada nebūni ant juostos, pavyzdžiui, ištisą pusvalandį. Pavaikštai apie penkias aštuonias minutes ir nulipi pailsėti. Kol ilsiesi, kitas gali juosta naudotis. Be to, kuo juosta ilgesnė, o dar jei kabinama aukščiau, tuo ilgiau užtrunka ją įtempti. Vienam savarankiškai gali tekti nuo pusės iki pusantros valandos darbuotis. Keliese gaunasi daug greičiau“.
Trys pagrindinės taisyklės
Tam, kad išbandytum vaikščiojimą guma tikrai nereikia būti niekaip specialiai fiziškai pasiruošus. Ateini, lipi ant gumos ir laikais trijų pagrindinių taisyklių:
1. Negalima žiūrėti į juostą žemyn. Akys turi būti pakeltos, žvilgsnis tiesiai prieš save. Galima pasirinkti kokį nejudantį objektą – medį, drevę, kerpę ar panašiai – ir į jį žiūrėti. Tai tampa tavo atskaitos tašku, kuris padeda suprasti, kaip tau sekasi – pavyksta tiesiai eiti ar jau krenti.
2. Dėti pėdas tiesiai.
3. Laikyti iškėlus rankas. Ne ištiestas, kaip vaikystėje, kai vaizduodavome lėktuvėlį, o sulenktas per alkūnes.
Slackline‘inam dažniausiai gamtoje
Iki 25 metrų ilgio juostai ištempti nereikia jokių ypatingų sąlygų, net daugiabučių kiemuose galima rasti, kur ją pritvirtinti. Tuo tarpu 80 metrų juostą, tam, kad ji būtų tinkama vaikščioti, privalu kabinti 4 metrų aukštyje. „Tada būna iššūkis surasti tinkamą vietą, Vilniuje ir Kaune jas galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Tačiau Lietuvoje mažai turime vaikščiojančių tokio ilgio juosta, – sako Kęstutis.
Lietuvoje specialiai įrengtų vietų vaikščiojimui juostom nėra. Tačiau didelio poreikio joms bendruomenė nejaučia. Priešingai, jiems smagu būti nepriklausomais nuo vietos. Su juostomis dažniausiai keliaujama į gamtą ir įsikuriama, kur patogu ir patinka. Tempiant juostas naudojamos medžių apsaugos.
Sportas vasaros sezonui
Dėl to, jog juosta vaikšto basomis, Lietuvoje šio sporto užsiėmimai daromi ir patys vaikščiotojai treniruojasi šiltuoju sezonu. Nors su batais juosta vaikščioti tikrai galima, tačiau ne taip patogu. „Esu dalyvavęs varžybose ir triukus ant juostos daręs sausio mėnesį, kai buvo aštuoniolika laipsnių šalčio. Tuomet buvau su plonapadžiais batais, taip šokinėjau, kad pirštines pamečiau ir, žinokite, nesušalau. Norint viskas įmanoma. Pastebėjau, kad jei ilgiau nevaikštai juosta, vėl ant jos užlipus įgūdžiai nesuprastėja. Panašiai kaip su dviračiu, kai jau išmoksti važiuoti, nebepamiršti, kaip tai daryti“, – džiaugiasi K. Žižys.
Jei susidomėjote vaikščiojimu juosta, daugiau informacijos apie nemokamus užsiėmimus galite rasti „Slackline Lietuva“ Facebook profilyje.
Nuotraukos Kristine Madjare, Mildos Kiaušaitės ir iš Kęstučio Žižio asmeninio archyvo.
Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis ir Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.