Medaliai: Vilniaus miesto legendos / Rudens ĖJIMAS

Žinote posakį „think global act local?“ (galvok globaliai, veik lokaliai)? Architektas Laurynas Stuoka Gucevičius būtų vienas iš šio posakio pavyzdžių. Jis studijavo ir architektūros meno mokėsi Vakarų Europoje pas geriausius to meto architektus, stačiusius, pavyzdžiui, Paryžiaus panteoną. Pasitelkęs užsienyje sukauptas žinias, jis Vilniui padovanojo tris gerai žinomus pastatus – Katedrą, Rotušę ir Verkių rūmus.

Itališkoji motina karalienė yra asmenybė, apipinta klaidžiomis ir dramatiškomis legendomis. Tiesa, mums įdomiausia, jog Žygimanto Senojo žmona ir Žygimanto Augusto motina, į Vilnių ir Lietuvą atvežė daug 16 amžiaus inovacijų – šakutę, kurią matote finišo medalyje, bei kitus įrankius, o kur dar supažindinimas su makaronais, pomidorais ir alyvuogėmis!  Karalienės Bono paveldas matomas ne tik ant mūsų kasdienio stalo, bet ir pačiame Vilniuje – už valdovų rūmų, einant link Gedimino bokšto kalno, galite užsukti į nedidelį renesansinį sodą. Jis, restauruojant Valdovų rūmus, buvo dedikuotas būtent jai.

Bent jau mūsų nuomone, Vilniaus legenda, apie kurią žino visas pasaulis, bet yra primirštas dažno vilniečio. Vilniaus Gaoną – 18 a. žydų išminčių, supo ir vis dar gaubia daugybė mitų ir legendų (net tokių, kad jis sugebėdavo atgaivinti iš molio nulipdytas būtybes). Nežinome, ar šios legendos tikros, bet vieną tikrą pamoką iš šio išminčiaus galima išmokti. Tais laikais Talmudas (žydų šventasis raštas) būdavo perrašinėjamas ranka. Natūralu, kad žmogui perrašinėjant atsirasdavo klaidų. Kadangi raštas buvo šventas, niekas juo neabejojo ir perrašinėjo su jau atsiradusiomis klaidomis (visai kaip sugedusiame telefone), tad klaidų skaičius tik augo ir augo. Vilniaus Gaonas buvo vienas pirmųjų aiškintojų, kuris pasakė: „ei, čia rašybos klaidos!“ Jau ir tuo metu tai buvo nepaprastai drąsu. O juk ir šiomis dienoms ne visada drįstame paprieštarauti daugumos nuomonei.

Apie Ėjimas 2024 medalius sužinosite jau NETRUKUS!